Kaip tapti rašytoju?
Visų pirma išsiaiškinkime vieną dalyką – kodėl nori būti rašytoju ar rašytoja? Jeigu tavo atsakymas „Noriu būti kaip Hario Poterio autorė J.K.Rowling, garsi visame pasaulyje ir be proto turtinga“, liaukis skaitęs šį tekstą. Svajonė tapti milijoniere žvaigžde nėra blogas dalykas, bet prasta priežastis būti rašytoju.
Iš daugybės išleidžiamų knygų finansiškai sėkmingų (vadinamųjų bestselerių) yra nedaug. Tai panašu į loteriją. Daugelis rašytojų turi kitą darbą, pavyzdžiui yra žurnalistai, veda kūrybinio rašymo kursus ir panašiai. Vienintelis teisingas atsakymas, kurio tikiuosi į savo klausimą yra: „Viduje jaučiu nenumaldomą norą pasakoti istorijas, ir tai man teikia didelį malonumą“. Valio. Šitas straipsnis kaip tik tau.
Pradedame iš naujo. Ką daryti, jeigu nori būti rašytojas?
Rašyk! Nesvarbu, ar tai literatūros pamokai užduotas rašinys, perskaitytos knygos analizė ar laiškas močiutei. Gal pastarasis pavyzdys kiek netikęs, nes dabar laiškų nelabai kas rašo. Ir rašytojai naudojasi šiuolaikinio pasaulio technologijomis – elektroniniu paštu, Facebooku ar Whatsapu. Tad trumpai sakant – rašyk,spausdamas rašiklį ar klavišus, bet rašyk. Taip mokysiesi sklandžiai reikšti savo mintis.
„O jeigu literatūros pamokai skirti rašiniai apie Vaižganto Mykoliuką ar Jono Biliūno Brisių man koktūs? Jeigu noriu rašyti detektyvus?“, – paklausi tu. Rašyk detektyvus, dramas, romanus ar radijo vaidinimus. Viską, ko tavo širdis geidžia. Visgi, kol mokaisi mokykloje teks rašyti ir rašinius. Atmink, kad vienas dažniausiai girdimų jau patyrusių rašytojų patarimų kitiems yra – „Skaityk!“. Tiesą sakant, tai esminis patarimas, skelbiamas pirmu numeriu, nors mano asmenine nuomone, „Rašyk!“ yra žymiai svarbesnis.
Skaitydamas pamatysi, kad yra daug neįdomių knygų (mokykis iš jų, kaip nerašyti) ir daug puikių knygų. Pastarąsias skaitydamas ne tik džiaukis nuotykiais ar išgyvenimais, o pamąstyk, kodėl knyga patiko. Ką ir kaip padarė autorius, kad prikaustytė dėmesį? Kaip jis kūrė herojų? Gal tokie klausimai primena literatūros pamoką, bet jeigu perskaitysi daug knygų, pamatysi, kad tavo protas pats pradės pastebėti tokius dalykus. Iš pradžių kaip eilinis skaitytojas tiesiog džiaugsiesi ar liūdėsi su herojais, o vieną kartą skaitydamas pradėsi žiūrėti į knygą kaip profesionalas – pamatysi, kur yra klišės (tokių dalykų reikia vengti), kas buvo kitaip. Tai labai individualus procesas, priklausantis nuo tavęs.
Yra daug įvairių knygų ar interneto svetainių, skirtų žmonėms, norintiems rašyti knygas. Ten rasi patarimus, koks turi būti idealus knygos pavadinimas, kaip kurti įdomų personažą ar net kaip rašyti bestselerius. Šias knygas ar interneto svetaines dažniausiai kuria rašytojai, kartais geri, kartais nelabai. Tad skaitydamas turi stipriai atsirinkti, kas tau asmeniškai yra naudingi patarimai. Galbūt (kaip aš) suprasi – šalin visus patarimus, nes jie kelia daug sumaišties, geriau nueiti savą klaidų ir atradimų kelią.
O dabar – svarbiausias patarimas, kurį norėčiau duoti tau, kaip būsimam rašytojui. (Svarbesnis netgi už „Rašyk!” ar „Skaityk!“).
Nesupranti, nes labai abstraktu? Kitaip sakant – daryk tai, ką jauti. Pamiršk išorinius receptus, paklausyk savyje esančio jausmo ir sek jį. Negalvok, kur jis tave nuves. Tiesiog sek. Nes tik tada būna laiminga pabaiga. Tai esminė tiesa, aprašyta daugybėje knygų (jeigu tą daugybę jau spėjai perskaityti).
Mano istorija
Kai buvau maža, net nesvajojau būti rašytoja. Parašiau tik vieną eilėraštį močiutės gimtadienio proga, bet jo viešą paskaitymą pražiopsojau, nes pavargusi užmigau. Mano trys bendraklasės lankė jaunųjų fantastų būrelį, jame kurdavo istorijas, o aš klausiausi ir pavydžiai galvojau „Oho, kaip jos sugeba“. Tokiems būreliams neturėjau laiko, nes vaikščiojau į anglų kalbos kursus. Bet ten buvo daug kūrybos – mokytoja, norėdama mus sudominti, duodavo įvairių užduočių – pavyzdžiui, sugalvoti pabaigą istorijai, kurios pradžią paskaitė. Žiūrėdama televizorių labiausiai mėgdavau reklamas, nes mane domino, kaip į keliasdešimt sekundžių sugebės įsprausti siužetą. Baigdama vidurinę mokyklą šventai tikėjau, kad stosiu studijuoti teisę. Tik kažkodėl besiruošiant abitūros egzaminams galvon atėjo mintis apie karaliaus dukrą, kurią įsimyli priešų šalies karžygys. Tad naktimis rašydavau tą istoriją, o dienomis ruošiausi egzaminams. Kuo viskas baigėsi? Pradėtoji istorija tapo užuomazga romanui „Vienos pranašystės istorija“, kurį parašiau praėjus bevik 25 metams.
O dabar tavo eilė!
Šventai tikiu, kad nuo savęs nepabėgsi. Jeigu jauti, kad nori rašyti, rašyk. Tas kelias tave tikrai kažkur nuves. Jeigu aplinkui turi žmonių, kuriais pasitiki, parodyk savo rašinius jiems. Susižavėję skaitytojai – didelė pagalba eiti tolyn. Jeigu nori padrąsinančio patarimo, parašyk mums į klausiavaikai <at> gmail.com
Jei tavo kūrinys patiks, jo ištrauką paskelbsime savo tinklaraštyje, kad jis pasiektų daugiau skaitytojų. Galbūt šis rašinys bus kelias naujajai Lietuvos padangėje užtekėjusiai literatūros žvaigždei – Tau?
Kur dar galima paskelbti savo knygą?
Beje, nemokamai išleisti elektroninę knygą gan paprasta. Reikia teksto, o jeigu tai knyga su paveikslėliais, reikia ir jų. Panaršius internete rasi informacijos, kaip tai padaryti, o mes pasidalinsime tikrai paprastu būdu – platformoje www.issuu.com gali nemokamai paskelbti savo knygą. Rekomenduojame tai (kaip ir viešinant bet kokią informaciją internete) daryti pasitarus su suaugusiais.
Įkvėpimui – pavartykite vaikų sukurtų pasakų rinktinę, kurią iliustravo patys autoriai. Žiūrėkite čia.
Straipsnis skelbtas tinklaraštyje “Klausia vaikai” 2020.04.03.
Linkiu, kad noras išsipildytų, tačiau tam reikia ir darbo įdėti – rašyti. Jeigu atsiųsite paskaityti, ką sukursi, džiaugsiuosi.
Noriu būt rasytojas