Visada sakiau, kad knyga yra tik pokalbis pretekstui su vaiku. Jeigu paliekate sūnų ar dukrą skaityti ir trinate rankomis, kad jis ryja knygą po knygos, valio.
Tačiau daug daugiau naudos bus jeigu apie tas prarytas knygas pasikalbėsite. Sąmoningumas, gebėjimas reikšti savo mintis dar niekam nesutrukdė.
Prisimenant, kad 7 min. į dieną yra laikas, kurį šiuolaikiniai tėvai skiria savo vaikams, siūlyčiau aktyviai pagalvoti apie skaitymą kartu ir perskaityto teksto analizavimą. Gera proga prailginti tas 7 minutes, ar ne? Ir dar – negi jums neįdomu, ką skaito jūsų vaikas? Ką mąsto, jaučia? Su kuriuo heroju identifikuojasi? Kodėl?
Tiems, kurie turi „Kaip karalaitė Karolina pavydėjo ir kas iš to išėjo“, ir nori šią knygą su savo vaiku skaityti gaudami maksimalią naudą, PARUOŠIAU SPECIALIAS UŽDUOTIS. Jos padės išsiaiškinti, kaip vaikas suprato tekstą, išreikšti savo nuomonę ir t.t.
Pabaigai priminsiu, ką sakiau pradžioje – perskaityta knyga yra tik pretekstas pokalbiui su vaiku. Nes svarbi ne knyga, o mintys, kurios verda jūsų atžalos galvoje. Patikėkite, kai jas išgirsite, ne kartą nustebsite su kuo gyvenate po vienu stogu.
P.S. Užduotis paskelbiau jau seniai, bet pagalvojau, kad priminsiu apie jas, kad būtų lengviau pastebėti. Jei pasidalinsite su kitais, būsiu dėkinga. Taip visi kartu padarysime, kad tų „7 minučių“ rėmas prasiplės.
