Erikos Drungytės eilėraščiai “Skaitau lietuviškai” susitikimui 2026.02.02 d.

Šioje interneto svetainėje tekstas yra suformatuojamas pagal automatinius nustatymus. Jeigu pageidaujate matyti originalų eilėraščio užrašymą, skaitykite juos pdf formatu.

Pasaulis ir sodas

Iš visų išrinktų man pasaulių

Kur bebūčiau ir kur bekeliaučiau

Vienas buvo / kaip rodės / tikriausias

Nei virš jo / nei po juo ten kas rausės

Jis nevyto / vien augo ir dygo

Užkliudydamas keletą stygų

Mano altinio jausmo. // Ne kartą

Va dėl jų ir žinojau, kad verta

Išlaikyt sodo vešinčią kryptį //

O paskui tik beliktų įlipti

Į nematomą vakaro valtį

Ir išvydus tą krantą nubalti:

Viskas taip / kaip ir buvo žadėta

Net gražiau ir truputį per lėta

Ir žadėtojo juokas: tikėjai?

Visada. // Eik vidun, kyla vėjai

Atlaidai

Viduržiemį viduržemy švelnutis Apolonas

Iš nuostabos nubudintas šiaurinio jūros vėjo

Pavasarį užuosdamas / tarytum ledas plonas

Ilgai ilgai virpėjo

Negirdimas nematomas / gėlių jau nebedievas

Apaštalams ir pastoriams iš vyno taurių liejos

Kaip angelas / kaip moteris / o iš tiesų toks vienas

Saloj Hiperborėjos

Ovidijaus lauramedžiai / sustoję legionais

Kaip moterį Arkadiją vienu ypu pagrobę

Viduržiemį vuduržemy gražuoliui Apolonui

Į Romos pusę rodė

Nuodingų meilės pasakų seniai atsižiūrėjęs

Pamiršęs Dafnės vardą ir / labai labai pasenęs

Šviesos į krepšį valkatos lyg išmaldos įdėjęs

Paklausė – tai kur kelias?

Eilėraščiai skelbiami autorei leidus.