Rašytojos Juttos Noak poezija – trijų formatų: minčių etiudai (taip juos vadina pati autorė), trumpos eilės be pavadinimų ir tarsi tradiciniai eilėraščiai. Skelbiami eilėraščiai yra iš poezijos knygos „Laikas pralenkia mus”. Eilėraštis „Hautnah” skirtas diskusijai apie vertimus į svetimą kalbą.
***
mano pasaulis dar vis nenutapyta drobė
šmėžuojantys tamsūs siluetai
Judo bučinių atspindžiai
Ir keistas kartumas ant lūpų
***
užsitrenkė diena
kaip namų durys
suklykė laikas
***
praeities spalvomis grįžtu į save
tikiuosi sąskambio su dabarties atspalviais
Laumės juosta virš dangoraižio svaigina
***
tau
rašau Tau LAIKĄ ant slenkančio debesies
ant tekančio vandens
skubu užrašyti LAIKĄ
ant praskrendančio paukščio sparnų ant krintančių lapų
rašau LAIKĄ ant ištiestų tavo delnų
ant pravirų dar vis geidžiamų tavo lūpų
vengiu rašyti LAIKĄ ant strijomis išvagoto pilvo
ant atžalą maitinusios krūtinės
melsvos Tavo rankų venos pulsuoja išgyventu laiku
braižo mūsų klystkelių žemėlapį
rašau Tau LAI(Š)KĄ ant balto popieriaus lapo
dedu į voką ir siunčiu Sau
***
pro ištiestus įstiklintus delnus
it pro peršviečiamus langus
lietus glūdino skirtingų esačių įrėžius
nežinau kada jie atsirado
ar kai aš įžeidžiau gyvenimą
ar, kai jis įžeidė mane
***
Diptikas
hautnah
I
Kankinu svetimą žodį
ieškau ne sinonimo ne jo vizualizacijos
o rezonansinio atitikmens prigimtinėje kalboje
hautnah
arti odos
labai arti Jis ir Ji
nuogais kūnais gyvastį liečiantys
Jis ir jis Ji ir ji
žmogus šalia žmogaus arti labai arti
kuriančius gyvenimą
hautnah
skvarbūs žvilgsniai siekia gelmę
lūpų lytėjimas apnuogina sielas
sulydo kūnus ir atveria
žodžio hautnah esmę
II
hautnah
arti odos
esu lyg nuoga
jausmas tarsi visa kas vyksta aplinkui
arti net labai arti manęs
tarsi mano kūnas – be odos o galva – be skalpo
esu lyg nuoga
jausmas kad viską jaučiu taip arti net skauda
labai skauda
tarsi mano kūnas – be odos o galva – be skalpo
esu lyg nuoga
jausmas kad dangus ir žemė arti
labai arti taip arti kad net virkdo
prabylančia nuogybės epitafija