Knyga „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“

Apie ką knyga?

Pavadinimas sufleruoja, kad karalaitė pabėgs iš grožio konkurso. Taip ir bus. O kaip ji ten atsidūrė? Ne, ji nebuvo pamaiva. Ji grojo fortepijonu, pradėjo mokytis skaityti, valdė karalystę ir žaidė su geriausiu draugu taksiuku Tapiu. Grožio konkurso komisija netyčia važiuodama pro šalį pamatė karalaitės portretą, buvo taip sužavėti jos grožio, kad nusprendė ją pakviesti dalyvauti pasaulio grožio konkurse.

Gavusi kvietimą karalaitė, atvirai sakant, pametė galvą. O jums būtų kitaip? Karalaitė netgi susipyko su Tapiu, ir išvijo jį iš namų. Taksiuko vietą užėmė dvi atvykėlės kalaitės Fi ir Fifi, vadinančios save grožio trenerėmis, o iš tiesų didelės intrigantės ir saldumynų vagilės. Jos ruošė karalaitę konkursui, ir toji stengėsi iš visų jėgų. Visgi konkurso išvakarėse karalaitė suprato netikėtą dalyką… Ir viskas apsivertė aukštyn kojom.

Kas buvo toliau, paskaitykite patys.

Ši istorija pasakoja apie visoms tebeaugančioms karalaitėms rūpimus dalykus – draugystę, norą būti gražia, drąsą būti savimi, ir kaip taisyti klaidas, kai atrodo, jog jau viskas negrįžtamai sugriuvo.

Pasakojimas šiltas ir linksmas, nors kaip prisipažino viena skaitytoja, beskaitant kaip taksiuką Tapį išveja iš namų, jos akyse blizgėjo ašaros. Kai rašiau tą sceną ašaros akyse man neblizgėjo, bet sunkumas širdį tikrai buvo užgulęs. Tačiau kaip kitaip vaikai išmoks, kas yra gerai, jeigu nepadarys nei vienos klaidos? Kaip jie išmoks atsakomybės, jeigu nepatirs jausmo, kad patys viską sugriovė? Manosios pasakos karalaitė išmoksta ir dar vieną svarbią pamoką, kurią tikiuosi perduos kiekvienam mažam (ir dideliam) skaitytojui – „Nesvarbu, kad išsipurvinai, svarbiausia, kad nusipraustum“.

<Knygą įsigyti galite čia>

<Knygą pavartyti galite čia arba paspaudę ant paveikslėlio>

knyga-Kaip-karalaitė-iš-grožio-konkurso-pabėgo

<Pasakos ištraukų galite paklausyti čia. Skaito aktorė Aura Garmutė>

Perskaityti knygą – tik pusė darbo

Idealiu atveju perskaičius (ar beskaitant) knygą reiktų pasikalbėti su savo atžalomis. (Šis sakinys galioja, jeigu tekstą iki šiol skaitė tėvai. Jeigu šių žodžių skaitytojas – vaikas, tai pakviesk prašau tėtį ar mamą, ir tegul jie paskaito, kas čia parašyta. Ačiū.)

Nes „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ yra pretekstas pokalbiui apie tai, kas yra grožis, ką reiškia būti gražia, kiek tai svarbu, reikšminga (ar pernelyg sureikšminta).

Jeigu manėte, kad vaikai apie savo išvaizdą susimąsto kai paauglystėje ant kaktos iškyla spuogas, meskite lauk šią pasenusią informaciją. Galbūt taip kažkada ir buvo.  Dabar jau penkiamečiai vaikai išmano apie dietas, darželinukės dūsauja „mano žandai per stori“ arba „Mama, aš nevalgysiu vakarienės, nes sustorėsiu“.

Nesileiskite užliūliuojami minties „vaikas dar mažas, nieko nesupranta“. Jie viską supranta. Viską girdi. Viską pastebi. Viską. Kaip kritikuojate savo ar kitų išvaizdą, suplonėjusią ar paplatėjusią taliją.

Todėl paskaitykite „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“ ir pasikalbėkite apie tai, kas yra grožis. Nustebsite, pamatę, kokios mintys gyvena Jūsų vaiko galvoje.

<Paskaitykite apie „Gražiausios karalaitės rinkimus“ ir vaikų nuomonę apie grožį>

Knygos herojė – karalaitė, tai knyga – mergaitėms?

Jeigu knygos herojus būtų nuo lenciūgo nutrūkęs šunelis, ar tai reikštų, kad istorija skirta pabėgusiems gyvūnams?

Taip, istorija yra apie karalaitę, tad mergaitėms susitapatinti bus lengviau, bet mano penkių-šešių metų sūnus pasaką išklausė labai susidomėjęs. Knygoje pasakojami nuotykiai, tad įdomu ir berniukams, ir mergaitėms. Kiekvienas vaikas ras sau svarbių dalykų. Mano sūnui kaip tikram detektyvui išklausius istoriją parūpo „Kur dingo karalaitės saldainiai?“. Tas klausimas paskatino sukurti antrą knygos dalį. Taigi, skaitykite ir kalbėkitės su savo vaikais. Jie turi ką pasakyti.