Grafikė Edita Suchockytė sukūrė iliustracijas knygai. Kokia pasakų knyga, jei ji be iliustracijų?
Pažiūrėkite videosiužetą apie knygos „Kitokios pasakos apie karalaitę ir drakoną” atsiradimą.
„Tokio paslaptingo, magiško skaitinio aš seniai neskaičiau. Kelios dienos, kai aš bandžiau ir bandžiau išlukštenti, atspėti, kame tų magiškų pasakų paslaptis, praėjo nuostabiai.
Tai galimybė šiek tiek atsiriboti nuo kasdienybės algoritmų, įpročių, rutinų ir čiūžtelt į savo gelmę. Šiose pasakose užkoduota labai daug sluoksnių. Tiek kiekvienoje iš jų, tiek jas sujungiant į pynę. Pasakos ne tik apie gyvenimą pasiūlytomis aplinkybėmis vardan bendrųjų vertybių, tačiau ir apie kelią, kurį galite praeiti vardan savo noro, svajonės išsipildymo. Kalbu ne tik apie tikslo pasiekimą, bet apie savęs kokybinio kitimo kelią.“
Tai galimybė šiek tiek atsiriboti nuo kasdienybės algoritmų, įpročių, rutinų ir čiūžtelt į savo gelmę. Šiose pasakose užkoduota labai daug sluoksnių. Tiek kiekvienoje iš jų, tiek jas sujungiant į pynę. Pasakos ne tik apie gyvenimą pasiūlytomis aplinkybėmis vardan bendrųjų vertybių, tačiau ir apie kelią, kurį galite praeiti vardan savo noro, svajonės išsipildymo. Kalbu ne tik apie tikslo pasiekimą, bet apie savęs kokybinio kitimo kelią.“
„Perskaičiau. Ir skaitau kiekvieną dieną.“
„Ši knyga man asocijuojasi su Justino Jaručio daina „Savęs“. Priedainyje yra žodžiai „Aš žinau, ko tikrai nebenoriu, tai prarasti savęs“. Ši knyga yra būtent apie tai.“