Pažiūrėkite žemiau esantį videoklipą. Višta Raudonskarė pavydi gulbei, kad ta didelė, balta, graži ir nekudakuoja. O ko pavydi gulbė? Videoklipe ir knygoje nerasite, bet aš gerai žinau – gulbė pavydi vištai, kad toji gali kasdien padėti po kiaušinį. Suprantate, kur suku? Kartais pavydime kažkam, kas kažko pavydi mums patiems. Mintis, verta gilesnių apmąstymų :)
Taigi, vartykite, skaitykite ir dar spalvinkite, ieškokite skirtumų paveiksliukuose, kaip tikri Raudonskarės biuro detektyvai, ir žaiskite. Tai bus smagi pramoga tiems, kas mėgsta skaityti, ir apskritai kiekvienam, kas jau nuvargo nuo karantino, mokymosi namuose ir noriu šiek tiek linksmumo. O tėvai tuo tarpu juk nusipelnė truputį ramybės, ar ne? Nemokamus spalvinimo piešinių lapus ir kitus …
„Kaip karalaitė Karolina pavydėjo ir kas iš to išėjo“ jau gali būti jūsų Skaityti daugiau »
Dalinuosi straipsniu apie nemokamus psichoterapinius pasakojimus ikimokyklinukams ir pradinukams bei knygą „Kaip karalaitė Karolina pavydėjo ir kas iš to išėjo“ žurnalo „Mamos žurnalas“ portale. <Norėdami skaityti tekstą, spauskite nuorodą>
Istorija kelių savaičių senumo, kai dar vaikai ėjo į mokyklą. Kariauju su aštuonmečiu dėl striukės. Jis nesivilks ir viskas. Nesvarbu, kad šalta. Eis su plonesne ir viskas. Po ilgo pokalbio išaiškėja tikroji priešiškumo priežastis – su storesne striuke jis atrodys storas. Žiūriu į striukę, žiūriu į sūnų ir galvoju: „Kai buvau tavo metų negirdėjau nei …
Džiaugiuosiu, kad mano gimtojo Alytaus lėlių teatre „Aitvaras“ naujasis sezonas 2020 m. rugsėjo 19 d. prasidės spektaklio „Karūna ar fortūna“ premjera pagal mano knygą „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“. <Paspaudę šią nuorodą pamatysite „Dzūkijos TV“ reportažą apie premjerą>.
Grįžusi namo Agnė* pastovėjo prie veidrodžio ir liūdnai tarė savo motinai: „Mano žandai per dideli. Aš esu stora“. Skirtingų tyrimų duomenimis savo išvaizda nepatenkintos 56-75 procentai moterų. Bet Agnei – šeši metai. Mergaitė lanko darželį Vilniuje. Istorija tikra, kaip tikri ir kitų mamų pasakojimai – jų penkiametės ar šešiametės dukros sako: „Aš nevalgysiu vakarienės, nes …
Dešimtmetė Enrika paskaitė knygą „Kaip karalaitė iš grožio konkurso pabėgo“, o tinklaraščio „Klausia vaikai“ autorė Asta ją pakalbino. <Jaunosios skaitytojos nuomonę skaitykite čia>
Vaikystėje mes, mergaitės, darželyje turėjome du mėgstamus žaidimus – žaisti „Namus“ arba „Princeses“. „Žaisti princeses“ reiškė vaikščioti iš kampo į kampą įsivaizduojant, kad esi karalaitė. Tik tiek. Svarbiausia buvo pirmai sušukti „Aš būsiu jauniausia karaliaus dukra“. Kai tai padarydavau aš, ach, kaip man pavydėdavo kitos mergaitės. Tada būti jauniausia karaliaus dukra buvo dešimt sykių geriau nei …
Princesės senovėje ir šiais laikais. Straipsnis „Laimiuko“ žurnalui Skaityti daugiau »
Knygų vaikams autorė Jolita Zykutė: ,,Esu rami, kol galiu galvoti lietuviškai“ Vokietijoje gyvenanti žurnalistė, rašytoja Jolita Zykutė, gimusias knygas vaikams vadinanti savotišku gyvenimo šypsniu, perspėja, kad niekuomet nesakytume ,,Niekados“, nes ir ji pati niekados negalvojusi rašysianti vaikams skirtas knygas. Kaip ir negalvojusi atsidursianti dideliame, triukšmingame mieste – Hamburge. Kalbiname rašytoją apie jos gyvenimo istoriją, kūrybą, …
Jolitos Zykutės iniciatyva sukurtas renginys „Gražiausios karalaitės pasaulyje rinkimai. Ką renkiesi tu?“ nėra tik paprastas grožio konkursas. Jame vaikai ne tik piešdami išreiškė, kaip jų vaizduotėje atrodo pati laimingiausia ir gražiausia karalaitės, bet ir atsakė į klausimą, kuo jie patys norėtų būti – gražiausiais ar laimingiausiais karalaičiais pasaulyje? Autorė mano, kad vaikams suteikti galimybę kalbėti …
Apie įvykusius gražiausios karalaitės rinkimus Skaityti daugiau »