Kodėl Dievas su manim nekalba?

Prieš kelias dienas per vakarienę. Penkiametis:

– Mama, o kodėl Dievas su manim nekalba?

Jau neatsimenu, ką atsakiau, bet vis galvoju apie tą klausimą. Suaugusieji prašo iš Dievo, pyksta ant jo, kad kažko neduoda ar duoda, bet ne to, o čia mažas žmogus nieko neprašo. Tiesiog norėtų su juo pasikalbėti.

Ar ir man taip buvo, kai aš buvau maža? Ir tau? Kada atsitiko tas kažkas, kai pradėjome galvoti, kad Dievas yra duodantis. Kaip koks Kalėdų senis. Jis tiesiog privalo duoti. Profesija tokia. O kodėl niekas nenori su juo pasikalbėti? Ir ne su priekaištais „Kodėl tu leidi, kad vyktų karas?“ ar „Tai kada pagaliau man duosi, ko noriu?“. Tiesiog pasikalbėti.

P.S. Ne, aš nesu labai religinga. Tiesiog mano Penkiametis toks, kad vis klausia apie Dievą.

#kalbavaikai

Džiaugsmas

Prieš dvi dienas važiuoju su sūnumi autobusu Vilniuje. Studentiško amžiaus vaikinas neprašytas užleidžia vietą mums atsisėsti. Penkiametis pažiūri į mane ir reikšmingu balsu sako:

– Matei, kokių mandagių žmonių yra?

#kalbavaikai

Kalbos niuansai

Naujųjų metų išvakarės. Svečiuojamės pas giminaičius provincijoje. Penkiametis grįžta susijaudinęs iš lauko ir pasakoja, kaip jį ir pusbrolius parke išgąsdino paaugliai, svaidantys petardas:

– Kai tie vaikai metė „bambioškes“, mes pabėgom.

Mano teta:

– Ir teisingai. Kai tik matai, kad taip vyksta, tai subinę į rankas ir nešk namo.

Penkiametis:

– Aš tai šakų parsinešiau.

#kalbavaikai

Piratai

Ex-Keturmetis (4+1) šiandien prieš užmigdamas:

– Mama, ar būna gerų piratų?

Aš neužtikrintai:

– Būna.

– Aaaa…. Geri piratai vagia iš blogų žmonių, blogi piratai vagia iš gerų žmonių.

#kalbavaikai